Apie

cover

Man įgriso nuolat skleidžiama klaidinanti informacija apie svorio metimą, mitybą ir sveiką gyvenseną. Įgriso begalė juos supančių mitų, išsigalvojimų ir apgaulių. Įgriso nuolatinis žmonių mulkinamas…

„Didžiausia klaida yra kurti teorijas, neturint duomenų“, – Arthuras Conanas Doyle’as, „Šerloko Holmso“ autorius.

Bet kaipgi šį melo burbulą susprogdinti?

Kritinis mąstymas

Vienintelis kelias tai padaryti yra padedant kitiems išsiugdyti kritišką požiūrį. Šiam tikslui pasitelkime vadinamąją žinių hierarchiją.

ziniu hierarchija

  • Tradicija

Žemiausia šios hierarchijos grandis yra tradicija. Mes tikime įvairiomis „tiesomis“ dėl to, jog visą laiką buvo tuo tikėta. Pavyzdžiui, vengiame dažnai valgyti kiaušinius, nes tikime nuo seno įsišaknijusia tiesa, kad juose esantis cholesterolis kenkia sveikatai, nors jau senų seniausiai įrodyta, jog tai netiesa.

  • Autoritetas

Mes tikime įvairiomis „tiesomis“ dėl to, jog tai pasakė tos srities „ekspertas“. Normalu manyti, kad atitinkamos sferos specialistas nusimanys savo srityje ir sakys tiesą. Vis dėlto, dažnai vadinamieji „ekspertai“ kalba nesąmones ir neturi kuo pagrįsti savo žodžių. Kiek tokių mitybos „specialistų“ vis dar rekomenduoja valgyti 6 kartus per dieną, kad pagreitėtų medžiagų apykaita ir sudegintume daugiau kalorijų?

  • Bandymai ir klaidos

Mes išbandome įvairius būdus praktikoje ir įvertiname jų efektyvumą. Jeigu jie atneša žadėtus rezultatus, tuomet jie „veikia“, jei ne – vadinasi jie niekam tikę. Pavyzdžiui, išbandę tam tikrą dietą, pagal jos rezultatus nusprendžiame, veiksminga ji, ar ne.

Vis dėlto, taip darydami, dažniausiai neatsižvelgiame į visas sąlygas, kurios tuo metu padėjo ar galėjo neleisti pasiekti atitinkamų rezultatų. Pvz., dieta galėjo „suveikti“ ne todėl, jog nevalgėme angliavandenių, o dėl to, kad buvo sukurtas kalorijų deficitas. Be to, neaišku, ar pasirinktas būdas yra efektyviausias ir ar įdėjus tiek pat ar net mažiau pastangų, kitu keliu nebūtų pasiekti kur kas geresni rezultatai. Pvz., vietoj to, kad visiškai atsisakytume angliavandenių, galėtume tiesiog sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį.

Taigi, net ir bandymų ir klaidų metodas turi nemažai trūkumų.

  • Loginis mąstymas

Mes tikime įvairias dalykais dėl to, jog tai atrodo logiška. Vis dėlto, ne viskas, kas atrodo logiška, yra tiesa… Pavyzdžiui, kiekvieną kartą pavalgius, organizmas iš tikrųjų pagreitina medžiagų apykaitą, tad logiška galvoti, kad kuo dažniau valgysime, tuo medžiagų apykaita bus greitesnė. Visgi, mažesni ir dažnesni valgiai sukelia mažesnius ir trumpesnius medžiagų apykaitos pagreitėjimus, o didesni ir retesni valgiai – didesnius ir ilgesnius pagreitėjimus. Galų gale bendras medžiagų apykaitos greitis (ir sudegintas kalorijų skaičius) lieka toks pat, nesvarbu, buvo valgyta dažnai ar retai.

Mokslas

Ir pagaliau, aukščiausia žinių hierarchijos grandis – mokslas. Nors mokslas turi daug apibrėžimų ir labiausiai šuo atveju tiktų – tai kritiškai patikrintų maksimaliai objektyvių žinių visuma, paprasčiausia būtų sakyti, kad mokslas – patikimiausias, tiksliausias ir veiksmingiausias būdas sužinoti tiesą apie mus dominančius dalykus.

Klaidingas mokslo interpretavimas

Vis dėlto, net ir „mokslu grįsta“ informacija aklai tikėti nereikėtų. Dažnai tai tėra vieno, nevisiškai tikslaus tyrimo išvados (arba iš konteksto ištraukti žodžiai).

Šitaip gimsta įvairūs „mokslu paremti“ mitai ir išsigalvojimai – juk mokslas tai įrodė! Nors tą padarė tik vienas, daug trūkumų turėjęs tyrimas…

Teisingas mokslo interpretavimas

Taigi, vietoj to, kad perskaitytume vieną tyrimą ir patikėtume jo išvadomis, turėtume peržiūrėti daug kitų, tą patį dalyką nagrinėjusių mokslinių darbų ir iš jų visų padaryti bendrą išvadą. Net jeigu kai kurie tyrimai ir nebus visiškai tikslūs ar vienas su kitu nesutiks, peržvelgę didelį jų kiekį, pamatysime vyraujančias tendencijas. Tendencijas, kurios ir yra mūsų taip ilgai ieškota tiesa!

Tiesa, kuria aš pasiruošęs su tavimi pasidalinti!

Iki kito karto!

Agnius